Euro zona: kas tai ir kodėl Lietuvai verta joje būti?
Šiuo metu (2017 metai) euro zonai yra priskiriama 19 Europos žemyno šalių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija. Visas šias šalis vienija tai, kad jų valiuta – euras, o taip pat ir vykdoma finansų politika yra lygiagreti, atsiremianti į konkrečius, visoms šalims vienodus įstatymus. Euro zonos šalys – tai ne tik tapatūs finansai. Tai ir bendrumas gyvenant Europoje.
Lietuva eurą įsivedė 2015-ais metais. Pirmiausia, stojant į Europos Sąjungą tai yra vienas pagrindinių kriterijų. Antra, šalies valdžia suvokė, kad ta pati valiuta kaip ir kitų Europos valstybių, atvers verslo kelius, padės paprasčiau bendrauti, galiausiai, mus dar labiau priartins prie Vakarų Europos.
Litą pakeis euras
Ant nosies kabo data, kuomet litą pakeis euras. Kuo ši data arčiau, tuo kai kurie žmonės labiau panikuoja. Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimai, kad pasikeitus valiutoms kai kuriems pabrangs paskolos. Dėl to panika tik dar labiau pakilo. Iš tiesų kilimas nėra ypatingai didelis, tačiau slegiant finansiniams sunkumams – tai pasijaus – paskolos vidutiniškai brangs 1 procentu. Tai yra, jei pasiskolinote 100 tūkst. litų, per metus paskola Jums pabrangs 1000 litų.
Nors paskolos ir brangs, pradžiai bankas, kurio klientams tai gresia, žada pereinamąjį laikotarpį, tikintis, kad įsivedus eurą Lietuvos reitingas pakils ir taip paskolos suma sumažės (paskolos, kurioms planuojamas brangimas sudarytos įvedant kelias sudedamąsias dalis, tarp kurių ir šalies ekonominis rodiklis). Žinoma, tai yra tikimybė ir prognozės, o realūs rezultatai paaiškės tik atėjus terminui. Šiuo metu dauguma klientų sunerimę ir pasipiktinę, tačiau imdami paskolą jie turėjo pasidomėti apie tai, iš ko sudarytos jų įmokus ir ką kiekviena sudedamoji dalis reiškia, kaip stipriai ir dėl kokių veiksnių ji gali kisti. Šis taikytas metodas buvo ypač naudingas siekiant kuo lengviau pasiskolinusiems klientams ištverti sunkmečius, kadangi jų metu palūkanos turėjo sumažėti. Taigi, investuodami į savo saugumą vienoje situacijoje klientai susidūrę su paskolos pabrangimu esant kitokiai situacijai.
Latvija puikiai susitvarko su kreditais
Preiti 2012 metai bei pirmasis 2013 metų ketvirtis Latviams bei šioje šalyje ketinantiems investuoti žmonėms, atnešė net keletą puikių naujienų. Praėjusio metų Gruodžio mėnesį Latvijos vyriausybės atstovai pranešė, kad ketina anksčiau laiko grąžinti iš Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) paimtą kreditą. Ši žinia buvo džiaugsmingai pasitikta daugelio investuotojų, bet patraukė nemažai potencialių investuotojų dėmesio.
Dideja ir vidaus vartojimas, todėl itin daug reklamuojasi įvairios kredito įstaigos. Tiek greitųjų kreditų bendrovės (latviškai atrie krediti ), tiek ilgalaikias paskolas teikiančios įmonės. Tai, kad Latvija išprendė bent jau dalį savo ekonomikos problemų atspindi ir tas faktas, kad tarptautinė reitingavimo agentūra „Moody's Investors Service“ (Moody's) padidino šios šalies kredito reitingą.
Jau kitais metais planuojama, kad Latvija prisijungus prie bendrosios Europos valiutos ir Latvijos latą, pakeis Euru. Tai rodo, kad buvo sustabdyta infliacija bei šalis atitinka visus Mastrichto kriterijus. Tuos pačius, kurių prieš keletą metų, kuomet Lietuva bandė įsivesti Eurą, mums pasiekti nepavyko.
Dalis greitųjų kreditų bendrovių, kurie pas kaimynus vadinami atrie krediti, bendrovių yra tos pačios kaip ir mūsų šalyje. Nemažai prekinių ženklų veikia visos baltijos valstybėse. Ne paslaptis, kad dauguma šių įmonių yra tarptautinio kapitalo bendrovės.
Forex požiūriu Latvijos Latas po visš šių pakeitimu tik išlošė, nes atsigaunant ekonimikai ir didėjant užsienio investicijoms auga ir pasitikėjimas Latvijos Latu (LVL). Stipri valiuta yra vienas iš veiksnių kurie padeda kaimynams įsivesti Eurą. Tiesa mažai kas abejoje, kad po Euro įvedimo kainos kiek paaugs, kas padidins ir infliacija, bet atsižvelgiant į šiaurinės kaimynės (Estijos) pavyzdį galima prognozuoti, kad kainų kilimas nebus labai ženklus ir per šešis mėnesius situacija normalizuosis.
Kipro kreditavimo problemos kenkia Eurui
Ant finansinės bedugnės krašto šiuo metu atsidūres Kipras, paskui save tempiasi ir visą Euro zoną. Į sudėtingą situaciją dėl neatsakingos bankų politikos patekusiam Kiprui, šią savaitę buvo skirtas 10 milijardų Eurų kreditas, kuris šalį pasiekti turėtų jau artimiausiomis dienomis. Nors suma ir yra milžiniška, tačiau ir jos nepakako, tam, kad būtų išgelbėti visi šalies bankai. Bendru Europos finansų ministrų sutarimų buvo nuspręsta likviduoti "Laiki" banką, kuris yra antras didžiausios bankas, šioje viduržemio jūros saloje - valstybėje.
Susitarimas dėl dešimties milijardų Eurų paskolos Kiprui kainavo ne tik vieno banko likvidivimą, bet ir visų indelių, esančių ir kitose šios šalies bankuose apkarpymą. Tiesa nuostolius patirs tik tie indėlininkai, kurie bankuose laikė daugiau kaip 100 000 Eurų sumas. Priminsime, jog bankuose laikomos sumos, kurios neviršyjančios minėtų 100 000 EUR. yra apdraustos, visoje Europos sąjungoje. Didžiausi indelių apkarpymai bus taikomi nacionaliniam Kipro bankui. Šio banko klientai neteks 20 procentų savo laikomų lėšų, kurių sumos viršyja vieną šimtą tūkstantį eurų. Kitų Kipro bankų klientai bus priversti atseikėti po 4 procentus nuo indėlių bei banko sąskaitose laikomų pinigų.
Forex investuotojai stebintys situaciją Kipre ganėtinai neigiamai reagavo į Nikosijos parlamento sprendimą, nesiimti griežtų taupymo priemonių. Todėl buve stebimas neigiamos EUR kurso kitimas, kitų valiutų atžvilgiu. Jungtinių Amerikos Valstijų doleris, EURO atžvilgiu pakilo į aukščiausią poziciją, per paskutinius keturis mėnesius. Konservatyvesni investuotojai mieliau rinkosi Japonijos jėna ar Šveicarijos Franką. Situacija Kipre neigiamai paveikė ir vieną iš didžiausių Europos valstybių - Jungtinę karalystę. Svaras sterlingas nors ir kilo Euro atžvilgiu, tačiau buvo fiksuojamas neigiamos korekcijos, kitų populiariausių valiutų atžvilgiu.
Šią savaitę duris vėl atvėre Kipro bankai, kurie buvo uždaryti nuo Kovo 16 dienos. Šalyje yra ivestas kredito kortelių, debeto limitas, kuris negali vyršyti 5000 EUR. per mėnesį. Smulkios paskolos be užstato, artimiausiu metu bankuose nebus suteikiamos. Tokia žinia praždiugino šioje šalyje veikiančias smulkių vartojimo kreditų įmones, kurios tikisi jog žmonėms šiuo metu bus patrauklesni greiti kreditai internetu.
Yra ir kitų nerimą keliančių žinių iš Euro zonos
Vokietyja, kuri yra viea ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje bei turtingiausią Europos šalis, išplatino nerimą keliančias bedarbių ataskaitas. Paaiškėjo, kad bedarbių skaičius per Vasarį ūgtelėjo net 13 000 žmonių, nors darbo rinkos analitikai prognozavo, kad šį mėnesį bus fiksuojamas bedarbių mažėjimas.
Po parlamento rinkumų Italijoje tvyro visiškas politinis chaosas. Skandalingai pagarsėjusio, buvusio šalies ministro pirmininko S. Berlusconi politinis blokas niekaip negali susitarti su naujai išrinktais parlamentarais. Pasekoje šalyje tvyro visiška politinė suirutę, kuri neledižia suformuoti tvirtos vyriausybės. Savų problemų dar turi ir viena iš didžiausių euro zonos skaudulių - Graikija. Šioje šalyje vis dar yra nerima keliantis bedarbystės rodikliai, išorės skola neleidžia didinti vidaus vartojimo, o taupymo priemonėmis nepatenkinti gyventojai nuolatos rengia protesto akcijas.
Apibendrinus galima teikti, kad šiuo metu Europoje yra tikrai ganėtinai įtampta situacija, kuri verčia itin atsargiai vertinti artimiausias euro perspektyvas. Nors būkštavimų, kad Euro zona gali griūti ir pasigirsta, tačiau šiuo metu taimažai tikėtina, tačiau bendras valiutos nuosmukis dar galimas kelis artimiausius mėnesius.
Puslapis 2 iš 3